valdžia

valdžià sf. (4) K, Š, FrnW, KŽ 1. SD289, 317,400, KlG67, H142, R, MŽ, P, N, I, L, LL322, Rtr, ŠT359 teisė, galimybė ar gebėjimas tvarkyti kieno veiksmus, pajungti savo valiai; politinis viešpatavimas, vadovavimas: Vykdomoji, valstybinė valdžià DŽ. Įstatymų leidybos, karaliaus valdžià NdŽ. Paėmė val̃džią į savo rankas DŽ¹. Valdžiõs nebuvimas, nevaldžia (anarchija), bevaldystė BŽ16. Viešpatystė, valdžia SD 240. Vietinystė valdžios SD264. Aukščiausioji valdžia ŠT150. Vyriausybė turi visą valdžią tik kai kuriose to didelio krašto dalyse J.Balč. Valdžià jo gera, t. y. jis gerai valdo J. Valdžios geidąs S.Dauk. Kada suiro tos val̃džios, atsirado plėšikų galybė Kbr. Lietuvių valdžià susikūrė, tai tada lengviau Pnd. Apsivertė valdžià an gerąją pusę Ps. Dabar gyvena geriau, kap žu lenkų valdžiõs Pls. Mas jau maišytai šnekam, po caro valdžiõs buvom Krž. Nestipri toj valdžia, kuri buntų bijos Lš. Valdžiõs nenuversi su krukiu Graž. Puikus kraštas teko į valdžią žuvėdams A1883,230(J.Šliūp). 2. valia, galia; įtaka, priklausymas: Ižleidžiu sūnų iž tėviškos valdžios SD214. Ten siena, kur aš valdžiõs nebeturiu NdŽ. Jis val̃džią ant mūsų tur KI621. Savo namuos val̃džią turiu Mrj. Tėvas visą val̃džią turėjo savo vaiką nubausti Yl. Davė jiems val̃džią įpėdiniams apsirinkti A.Baran. Ponai ką norė[jo], tą dirbdavo, jų buvo valdžià Aps. Visa žmogaus galia ir valdžia susideda iš kantrybės ir laiko P.Cvir. Ar čia iš rimtųjų pyksti, ar tik valdžią rodai? K.Saj. Prašause pakarniai turiančius tų numų valdžias, idant priimtumėt į nakvynę DS172(Rs). Turiu valdžią išleisti tave I. Būsi po valdžios vyro (sakoma moteriai) S.Stan. Amžinatilsį Jonas, po mano valdžia piemeniu būdamas, gebėjo tai daryti M.Valanč. Tuomi, kad vyskupystė Žemaičių ir nepasiplatino, vienok valdžia jos vyskupų pratįso lig pat upės Dauguvos M.Valanč. Tumet karalius tarė Jūzapui: Egiptas tavo valdžio[je] S.Stan. Velinas … pirm atėjimo V. Christaus turėjo savo valdžioj visą pasaulį DP120. Veizdėkig, kokią čia galybę ir valdžią V. Dievas teikės duot kunigamus DP203. Lygią su manimi vyresnybę ir valdžią įgytumbit DP500. Teatimi kitas valdžią jo, o tenumiršt palikdamas skolas PK87. Suvadinęs tada dvylikos savo mokytinių, davė jiems valdžią ir galybę and visų velnių ir sveikint ligas Ch¹Luk9,1. Nesa ir aš esmi žmogus po valdžia kito, turįs po savim žalnierius BtMt8,9. Pigi yra dabar valdžia gyvatos mūsų, jog teip yra artima mirimo DP580. Pasakyk mums, iš kokios valdžios tai darai? GNLuk20,2. Man duota visa valdžia danguje ir žemėje SkvMt28,21. Čertas atėjo pirmosp valdžiosp savo MP118. | prk.: Kaimas atsidūrė visiškoje ledonešio valdžioje rš. ^ Bobos valdžià tik an prieždos ir paprieždy pasbaigia Šmn. ║ prk. gebėjimas valdyti, judinti: Jam (pirštui) gyslos nukirstos, valdžiõs neturia Rs. Aplankė ją Dievas su liga teip sunkia, jog ištisus metus gulėjo be valdžios didžiūse sopuliūse brš. ║ (neol.) S.Dauk kokio linksnio ar žodžio formos reikalavimas, valdymas. 3. N, DŽ, Pgg, Vrb valstybės valdymo sistema: Valdžiõs tarnautojai DŽ¹. Valdžiõs išlaikomos mokyklos DŽ¹. Demokratinė valdžià NdŽ. Valdžiõs miškas, pinigai NdŽ. Nebeatsidžiaugia tos valdžiõs visi, kas nori gyvent Mžš. Kaip aš gyvenu, penkios val̃džios buvo Krž. Vienoj valdžiõj gyvenam, o teisybių kiek nori Trgn. Jei vaikai nestova pas munęs, val̃džiai paliks trobos Yl. Arus gauni, valdžià duoda, valdžià maitina Lk. Kogi jam negyvent: valdžiõs žmogus Mžš. Kas prie valdžiõs dirbo, tarnybą laikė, gyveno gerai Jrb. Aš prie visų valdžių̃ esu žmonims padėjusi Rnv. Prieš val̃džią nėjom ir negalėjom eitie – tuoj būsi Sibyriuj Brb. Prieš val̃džią nieko nepadarysta, ką norės, tą padaris Užp. Ale durnysčia tokims nėkams priš val̃džią eiti Všv. Kad ne šitoj valdžià, būč vaikų neišmokinęs Žl. Mani daba valdžià išlaiko: duoda pensiją, duoda arus Škn. Kaip tu gyvensi, kad nedirbsi – nei val̃džiai nauda, nei tau Kvr. Tiekus metus dirbo val̃džiai End. ^ Val̃džią ant kelmo nesukursi Jrb. Kokia valdžià, tokia ir tvarka Trgn. Kokia valdžià, toks ir liežuvis Pb. Itokia valdžià (instr. sing.) ir tvarka tokia Kli. Katra valdžià tura kitoki būti? Plng. Už val̃džią didesnis nebuvai i nebūsi Sd. ║ kuri nors valstybės valdymo sistemos įstaiga: Iš gyvulių, iš burokų, iš visko verčiasi valdžià Bsg. Valdžià paėmė vaikus: i ugdė, i mokė Švnč. Valdžiõn (į darželį) vaikus atadavė Klt. Kodėl būna valdžioj (parduotuvėse) pirkt [daržovių]? Dg. Gera valdžià – i po žemės kąsniuką duoda Šln. Po teisybe, valdžià turi iškuopt [šulinį] Žl. Dvidešimt tūkstančių į val̃džią sumokėjom [už žemę] Vlkv. ║ Rt, Kvr prk. valstybinis supirkimas, paruošos: Pas mum paršus parduoda po tris: vienas – sau, o du – užaugint valdžiõn Mžš. Ta kitaip i neparduosi, kaip į val̃džią Trk. Bulbas ima valdžiõn Kli. Išduodytau [karvę] valdžiõn, al nėr kuo užsimdyt Btrm. Bekonus imdavo valdžià prie stočiai, ale dažnai brokuodavo Kp. Kai pradžiūsta [javai], veža val̃džiai ČrP. 4. S.Dauk, Š, Rtr, KŽ aukštesnė̃s galios, valdymo organas; vyresnybė, vadovybė: Vietinė valdžià DŽ¹. Karo, karinė valdžià NdŽ. Valdžiõs sutikimas NdŽ. Valdžiõs įstaiga NdŽ. Centrinė valdžià NdŽ. Kad aš žodyną sutikau išleisti pasaulio švieson tokį, kokis jis šiandie yra, tai čia kalta mūsų visuomenė ir valdžia K.Būg. Miesto valdžia, miestavaldystė SD21. Valdžia vyskupo SD¹4. Pryvaizda namudarystės, valdžia ant dailidžių SD20. Ūkiškųjų valdžia, rėdas I. Valdžià numų, gyvenimo, ūkės D.Pošk. Valdžià kaip nori, teip daro, teip mumi valdo Upn. Lenkų valdžià stengėsi, kad tik visi lenkiškai kalbėt Vžn. Vokyčiai tie pabėgo, antejo mūso valdžià Lk. Da aukso valdžià, ka tuos pijokus darbe laiko Mžš. Vokiečių kariška valdžià iš gyventojų vieną karvę po kitos atėmė, kitam ir paskutinę Plšk. Senobiškai gyvenom, karaliaus Mikalojaus dar valdžià buvo Ant. Kol parima valdžià, tai labai mušdavo [arkliavagius] Grz. Kai valdžia atsižinojo, liepia vest ten brolius LTR(Klt). Valdžia, matykitės, susimanė dvarų ponams pasigerinti, už nusavintas žemes – mišku M.Katil. Valdžia iš visos pajėgos rūpinasi sulaikyti maro išsiplatinimą rš. Valdžiõj dirbo penkiolika metų Upn. Gal valdžià kožną sužiūrės Aln. Valdžiõj visi sulindę Pls. ^ Gera valdžia visur giriama CII288. Valdžios pažadais sotus nebūsi TŽV623. Valdžià nebuvo visiem gera ir nebus Ėr. Be valdžios kad žmonės gyventų, vienas kitą išpjautų KrvP(Ašm, Jnš). Priš val̃džią neatpūsi: nė priš kalną, nė priš valdžią Yl. 5. col. K, DŽ, Jnš, Krs, Skdt turintys teisę ar įgaliojimą valdyti žmonės: Anopus kelio visa valdžià Sdb. Perniai kas nenurovė [burokų normos], valdžià nieko nesakė: talkinykus atasiuntė, i gatava! Mžš. Mat jau anie buvo patys valdžià, patys įstatymus leido anie Žr. Užaugusį žmogų turia da valdžià perspėt – tai laikai! Jrb. Ans neklausė valdžiõs, nejo nė į darbą Knt. Tie iš valdžiõs raiti atjodavo (apie kazokus), vyrus išsivarydavo Pšš. Išeina, tu dabar valdžia? – paklausė kalvį J.Balt. ^ Atlinguoja kibilda, ant tos kibildos kubulda, ant tos kubuldos visa valdžia (arklys, balnas, raitelis) LTR. 6. N, NdŽ valdymo, administravimo sritis.